Vilnos apdirbimas. Pramoniniai būdai

Pramonė, apdorodama labai didelius vilnos kiekius, naudojasi technologiniais pasiekimais. Vilnos apdirbimas masinei gamybai yra optimizuotas atsižvelgiant į kaštus: skalbiama efektyviomis priemonėmis, į kurias rankų kišti nerekomenduojama. Čia dirba metalinės mašinos. Taip išplautas vilnos plaukas skalaujamas su papildomu lanolino kiekiu, kuris buvo prarastas skalbimo metu. Vilna apdirbimo metu gali būti karbonizuojama, chloruojama, balinama ir kitaip apdorojama siekiant išgauti/sukurti skirtingas vilnos savybes.

Karbonizacija

Tai toks vilnos apdirbimas, kai augalinės kilmės (celiuliozinių) priemaišų pašalinimas iš vilnos.

Paprastoji karbonizacijos technika susideda iš šių žingsnių:

1. Žaliavinės vilnos plovimas su nejoniniu plovikliu.
2. Skalavimas.
3. Mirkymas ploviklyje, pašildytame iki 20–30C temperatūros, kurio sudėtyje yra 5–7% sieros rūgšties.
4. Dvigubas gręžimas prieš džiovinimą.
5. Džiovinimas 60–80C temperatūroje, siekiant padidinti rūgšties koncentraciją, išgarinus vandenį.
6. Vilnos apdirbimas kaitinant 95–120C temperatūroje, tam kad augalinės priemaišos suanglėtų.
7. Sukimas voluose — išbarstomos sudegę priemaišos.
8. Sijojimas kratytuve, siekiant pašalinti suanglėjusių priemaišų dulkes.
9. Mirkymas neutralizuojančiame skystyje, kurio sudėtyje yra natrio karbonato.
10. Skalavimas su nedideliu kiekiu skalbiklio.
11. Vilnos apdirbimas balinant su vandenilio peroksidu.
12. Galutinis džiovinimas.

Chloru apdorota vilna

Vilnos pluošto paviršius yra nelygus, padengtas lyg mažais spygliukais. Kuomet vilna skalbiama skalbimo mašinoje ir džiovinama džiovyklėje, spygliukai vienas su kitu sukimba, ko pasekoje vilna veliasi ir traukiasi. Tam, kad to išvengti, vilna dažniausiai skalbiama rankomis arba valoma sausuoju būdu.

Siekiant padaryti vilną skalbiamą skalbyklėje, vilnos puoštas apdorojamas chloru ir padengiamas plonu polimerų sluoksniu. Toks vilnos apdirbimas plaukelius padaro švelniais ir lengvai praslystančiais tarpusavyje nesukimbant. Maždaug 75% „skalbyklėje skalbiamos (superwash)” vilnos yra apdorojama chloru. Deja, šis metodas užteršia vandenį neleistinais kiekiais absorbuojamų organinių halogenų (AOX) – toksinų, kurie susidaro chlorui reaguojant su anglies pagrindo junginiais. Dioksinai (absorbuojamų organinių halogenų (AOX) grupė) yra viena iš labiausiai toksiškų žinomų medžiagų. Jie mirtini žmogui. Nuotekos, susidariusios po šio vilnos apdorojimo būdo, yra su tokia koncentracija chemikalų, kad JAV nuotekų valymo įmonių įrenginiai nesugeba jų išvalyti. Todėl didžioji dalis chloru apdorotos vilnos į JAV yra importuojama iš kitų šalių.

Norint paruošti apie 1200 t skalbykle skalbiamos vilnos per metus, sunaudojami tokie kiekiai aplinką žalojančių medžiagų: 150 t natrio hipochlorito (skystas chloras), 220 t dervų, 165 t kitų pagalbinių medžiagų (sieros rūgštis, drėkinantys komponentai, putojimą mažinantys priedai ir pan.)

Štai kodėl yra svarbu, perkant skalbiamos vilnos gaminius, atkreipti dėmesį, ar jie nėra apdoroti chloru.

Daugiau informacijos apie šį globalų procesą galima rasti Chloro institute.

Vilnos balinimas

Vilna balinama įvairiais būdais. Keli jų: oksidacinis balinimo metodas ir redukcinis balinimo metodas.

Vilnos apdirbimas oksidacinio balinimo metodu yra naudojant vandenilio peroksidą. Nepageidaujamas šio metodo poveikis yra greitas vandenilio peroksido skilimas į vandenį ir deguonį. Šiam procesui sulėtinti naudojami stabilizatoriai. Dažniausiai tai būna fosfatai, ypač tetranatrio pirofosfatas. Nerimas dėl fosfatais užterštų nuotekų, atsirandančių po tekstilės apdorojimo, paskatino ieškoti alternatyvių stabilizatorių paiešką – imta naudoti ir silikatus.

Redukciniame balinimo metode dažniausiai naudojami du chemikalai: natrio ditionitas ir tiokarbamido dioksidas.

Tvarumo svarba

Vilnos apdirbimas pramoniniu mastu leidžia pasiekti aukštą efektyvumą ir įvairias medžiagos savybes, tačiau kartu kelia ir rimtų aplinkosauginių iššūkių. Karbonizacija, chloravimas ir balinimas – tai procesai, kurie keičia vilnos struktūrą ir pritaikymą, bet dažnai reikalauja cheminių medžiagų, galinčių kenkti aplinkai ir žmogaus sveikatai. Todėl vis svarbiau tampa rinktis atsakingai: domėtis vilnos apdorojimo būdais, ieškoti ekologiškesnių alternatyvų ir palaikyti gamintojus, kurie taiko tvarius sprendimus. Tik taip galime užtikrinti, kad vilnos pramonė vystytųsi ne tik technologiškai, bet ir etiškai.

Šaltiniai: http://textilelearner.blogspot.com/2011/03/bleaching-process-of-wool_6885.html#ixzz3cqQmeepY;

http://ec.europa.eu/environment/life/project/Projects/index.cfm?fuseaction=search.dspPage&n_proj_id=2888&docType=pdf;

http://www.patagonia.com/on/demandware.static/Sites-patagonia-us-Site/Library-Sites-PatagoniaShared/en_US/PDF-US/chlorine_free_wool.pdf;

http://www.woolmark.com/learn-about-wool/carbonising.

Apie Labos

Dalinamės namų jaukumu, šeimoje sukauptomis patirtimis. Branginame laiką, praleistą drauge, ir vertiname rankomis sukurtas gėrybes.

Susitikite su įkūrėja Daina: „Šis kelias prasidėjo mano mamos patirties dėka.” Tuomet savo veiklą Daina vadino „vilnos laboratorija“. 2014 metais klientams ji pasiūlė pirmąsias naminių vilnų užpildo antklodes „Labos nakties“.

Bendraukime