Lietuviška vilna šiurkšti, bet naudinga

Tarpukaryje Lietuvoje buvo auginama apie 1,5 mln. avių, beveik šimtmečiui praėjus jų teliko 50 tūkst., daugiausia – mėsai. Vilna – vienas vertingiausių avių produktų – dažnai keliauja į laužus. O gamintojai, užuot gaminę drabužius iš saviškės, lietuviškos vilnos, jos atsiveža iš Australijos, Naujosios Zelandijos. Šitaip skatinama tų šalių ekonomika ir mažų mažiausiai nepanaudojamas vilnos teikiamas unikalus sveikatinantis poveikis.

Chemiškai paveikta vilna – švelni, bet mažavertė

Didieji vilnos gamintojai, pirmiausia Australijos ir Naujosios Zelandijos, nukirptą vilną merkia į sieros rūgštį tam, kad suirtų vilnoje buvę šapai. Su jais pašalinamas ir lanolinas. Vilna tampa švelni ir kvapni, bet bevertė. Be to, kad vilna nesiveltų, ji apdorojama. Pakinta vilnos baltymų struktūra, todėl kandys ir vabalai jos nebepuola. Tokia vilna nebesuteikia šilumos, neskatina kraujotakos, o kai kuriais atvejais net sukelia alergines reakcijas. Tai – nebe natūralus, o beveik sintetinis pluoštas.

Šios priemonės kenkia ne tik kandims. Vis daugiau žmonių skundžiasi alergija neva natūraliai vilnai. Chemiškai paveikta vilna praranda teigiamas savybes ir supanašėja su sintetiniu pluoštu, o neįkainojamas jos poveikis odai, medžiagų apytakai ir visam organizmui prarandamas. Todėl kai kurie verpalų gamintojai, sunaikinę lanoliną, paskui jį sugrąžina dirbtinai – supurškia juo vilną. Tačiau tai jau nebe tas pats – natūralus balansas pažeistas. Priešingai, lietuviška vilna dažnai apdorojama minimaliai arba visai natūraliai, todėl išlaiko savo gydomąsias savybes.

Gerosios vilnos savybės

Natūrali vilna turi unikalią savybę sugerti ir išgarinti drėgmę išlikdama sausa: esant 100 procentų oro drėgmei, vilna jos sugeria tik iki 40 procentų. Net jeigu miegodami išprakaituojate apie litrą vandens, po vilnone patalyne nesudrėksite. Tai ypač svarbu žmonėms, turintiems prakaitavimo ar termoreguliacijos sutrikimų.

Specialistai teigia, kad vilnoniai drabužiai bei patalynė teigiamai veikia ir psichinę sveikatą: žmogus pabunda žvalesnis, pailsėjęs, mat vilna švelniai masažuoja kūną, o tai ramina, gerėja ląstelių aprūpinimas krauju, todėl greičiau gyja žaizdos. Vilnonius drabužius, ypač tuos, kurie labiausiai kanda, vertėtų rinktis žmonėms, kurie turi kraujotakos sutrikimų.

Vilna vienintelė iš natūralių pluoštų išlaiko vienodą kūno temperatūrą: karštu oru jos plaukeliai pasišiaušia ir praleidžia orą, kai šalta — sugula ir šildo. Todėl senovėje kūdikių lopšius išklodavo avikailiu, neišnešiotus naujagimius ir dabar medikai apmauna vilnonėmis kojinaitėmis, uždeda vilnones kepuraites.

Lietuviška vilna – tvarus ir sąmoningas pasirinkimas

Renkantis lietuvišką vilną, prisidedama prie vietos ūkininkų rėmimo, trumpesnių tiekimo grandinių ir mažesnio ekologinio pėdsako. Tai – ne tik tvarus, bet ir sąmoningas pasirinkimas. Vilna yra visiškai biologiškai suyranti, todėl net ir pasibaigus jos naudojimo laikui, ji nekenkia aplinkai. Be to, lietuviška vilna puikiai tinka ne tik drabužiams ar patalynei, bet ir interjero detalėms – kilimams, pagalvėlėms, veltiniams. Tai – ne tik praktiška, bet ir estetiška. Lietuvių tautodailėje vilna nuo seno buvo naudojama ne tik šilumai, bet ir simbolinei apsaugai – vilnoniai dirbiniai laikyti apsauginiais nuo blogos energijos.

Vilna nesukelia alergijos

Vilna nesukelia alergijos, nes joje nesiveisia namų erkutės. Be to, vilna nekaupia nešvarumų, nes lanolinas neleidžia įsiskverbti purvui. Vilną išvėdinus, prakaito ar kitoks kvapas išnyksta, todėl net kasdien dėvimus drabužius galima skalbti tik kas kelias savaites. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie ieško natūralių, bet mažai priežiūros reikalaujančių sprendimų.

Dabar galima įsigyti vilnonės patalynės ir drabužių, suvilgytų alijošių, dedešvų ir kitų augalų ekstraktais. Jie žmogaus sveikatai suteikia dar daugiau naudos. Pavyzdžiui, patalai su alijošių ekstraktu ypač tinka gulintiems ligoniams, nes šildo, sugeria drėgmę, nesivelia, saugo nuo infekcijų, malšina uždegimą ir skausmą, padeda išvengti pragulų.

Lietuviškos vilnos potencialas – dar neišnaudotas

Nors lietuviška vilna turi daugybę privalumų, jos potencialas vis dar lieka neišnaudotas. Trūksta perdirbimo infrastruktūros, rinkodaros ir vartotojų švietimo. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau smulkių gamintojų ir amatininkų gręžiasi į vietinę vilną – kuria unikalius verpalus, veltinius, drabužius ir aksesuarus.

Verta prisiminti, kad lietuviška vilna – tai ne tik žaliava, bet ir kultūros dalis. Ji pasakoja apie mūsų ryšį su gamta, su gyvūnais, su tradicijomis. Ir nors šiurkšti, ji šildo ne tik kūną, bet ir sielą.

Šaltinis: http://valstietis.tv3.lt/

Apie Labos

Dalinamės namų jaukumu, šeimoje sukauptomis patirtimis. Branginame laiką, praleistą drauge, ir vertiname rankomis sukurtas gėrybes.

Susitikite su įkūrėja Daina: „Šis kelias prasidėjo mano mamos patirties dėka.” Tuomet savo veiklą Daina vadino „vilnos laboratorija“. 2014 metais klientams ji pasiūlė pirmąsias naminių vilnų užpildo antklodes „Labos nakties“.

Bendraukime